Sistema B

Mechaninis vėdinimas su aktyviu oro įpūtimu ir pasyviu ištraukimu

Oro tiekimas į gyvenamas patalpas: 

  1. Kontroliuojamas įpūtimo ventiliatorių sukimosi greičio reguliavimu; 

Oro įpūtimo ventiliatoriai gali būti įrengiami lauko sienose su individualiu oro šildytuvu (elektriniu arba prijungtu prie šildymo sistemos). 

Įrengiant oro įpūtimo ventiliatorius už šildymo prietaisų, pritekančio oro pašildymas kompensuojamas pastato šildymo sistema.


Oro šalinimas iš pagalbinių patalpų: 

  1. Nekontroliuojamas, pro vėdinimo groteles ant vėdinimo kanalų angų; 
  2. Kontroliuojamas rankiniu būdu, žaliuzinių grotelių pagalba; 
  3. Kontroliuojamas (hygro principu) pro oro šalinimo įtaisus ant vėdinimo kanalų angų; 

Trauka vėdinimo kanaluose yra sąlygojama konstruktyvinių (vėdinimo kanalo aukščio), meteorologinių (temperatūrų skirtumo pastato viduje ir lauke bei vėjo intensyvumo) sąlygų viršlėgio pastate, atsirandančio dėl veikiančių įpūtimo ventiliatorių. Įpūtimo ventiliatoriai turi veikti nuolatos! Įputimo ventiliatorių sukimos greitis ir trukmė (įpūtimo intensyvumas) gali būti reguliuojama pagal oro drėgnumo lygį patalpose, lauko oro temperatūrą arba laikmačio pagalba. 


Ši sistema neveikia jei yra apribotas oro pritekėjimas arba neįrengti vertikalūs vėdinimo kanalai. Visos vidinės durys pastate turi būti nesandarios, užtikrinančios gerą oro cirkuliaciją. 

+

  1. Galimas pritekančio oro filtravimas 
  2. Pasiekiamas individualus komfortas kiekvienoje patalpoje 
  3. Išsaugoma šiluminė energija, jei naudojamasi automatiniu oro srautų reguliavimu pagal oro drėgnumo lygį patalpose 
  4. Vėdinimo intensyvumas mažai priklauso nuo lauko oro sąlygų 
  5. Oro srautai vėdinimo kanaluose neapsigręžia

  1. Būtini vertikalūs vėdinimo kanalai iškylantys virš pastato stogo 
  2. Sudėtingas įrengimas 
  3. Komplikuota eksploatacija 
  4. Būtina elektros instaliacija įpūtimo ventiliatorių užmaitinimui 
  5. Eikvojama elektros energija 
  6. Veikia triukšmingai