DUK – Dažnai užduodami klausimai

Ar tikrai pakankamas yra natūralus vėdinimas be priverstinės ventiliacijos (pavyzdžiui, gretimame kotedže yra standartinė ventiliacija, tai vasarą ar ilgesniam laikui išvykus ir, žinoma, uždarius langus, oras būna gana pridusęs)?

Natūralus vėdinimas tikrai bus pakankamas gyvenamose patalpose, kur teisingai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs pasaulyje vėdinimo būdas. Ventiliatoriukų įrengimas dažniausiai tik sukelia chaosą vėdinamame objekte ir mažai ką tepagelbėja. Daugelis naujakurių yra įsitikinę, kad vonios kambaryje ar WC įsirengus mažą ventiliatoriuką visos vėdinimo problemos bus išspręstos. Tačiau taip nėra.

Visų pirma ventiliatoriukai importuojami į mūsų šalį iš pietinių arba šiltesnių šalių (Italijos, Ispanijos, Anglijos). Ten paprastai oro pritekėjimas yra neribojamas orlaidžių, nes vietoj lango dažniausiai yra vien žaliuzės. Taigi ventiliatoriukai veikia efektyviai šalindami didelį oro kiekį. Lietuvoje praktikuojamas ventiliatoriukų įjungimas kartu su apšvietimu atitinkamoje patalpoje. Tai iš principo yra neteisinga, nes patalpų apšviestumas visiškai nesusijęs su oro užterštumu. Paprastai vonios kambario durys esti sandarios (vėl neteisinga nuostata) ir įsijungus ventiliatoriuką besimaudant jis dirba tuščiai, nes oras nebeturi iš kur patekti vidun, kad galėtų būti ištrauktas. Tarkime, kad įrengėte ventiliatoriuką su taimeriu ar įjungimu atskirai nuo apšvietimo, išsandarinote duris, tačiau norimo efekto negalite pasiekti. Taip yra todėl, kad oro pritekėjimą kambariuose riboja orlaidės arba lango atidarymo padėtis. Jei atidarysime orlaides ar langus, kad pakaktų ventiliatoriaus našumui patenkinti pajusime, kaip greitai oras kambariuose atšąla. Kitą vertus, kai ventiliatoriukas neveikia, niekas nebesukuria traukos, vėdinimo šachtos anga būna užgriozdinta ventiliatoriaus korpusu ir vėdinimas visiškai nebevyksta. O juk patalpas reikia vėdinti pastoviai.

Jeigu jau kalbėt apie priverstinį vėdinimą, tai bene vienintelis teisingas sprendimas yra centrinio oro šalinimo ventiliatoriaus įsirengimas namo palėpėje. Taip galima pasiekti, kad oro šalinimo slėgis būtų vienodas visose patalpose iš kurių oras yra šalinamas, o naudojant specialias “Aereco” drėgmei jautrias groteles pasiekiamas idealus oro balansas su drėgmei jautriomis pritekėjimo orlaidėmis.

Jūsų kaimyniniame kotedže labai sandarūs langai, todėl juos uždarius oras į patalpas praktiškai nebepatenka, arba jo patenka labai mažai. Jei nėra oro pritekėjimo – nėra ir ištraukimo. Oro srautas neegzistuoja. Todėl ir oras grįžus namo būna pridusęs. Čia jokie ventiliatoriai nepadės. Nepadės ir tradicinė priverstinė ventiliacija, nes kotedžo savininkas išvažiuodamas ilgesniam laikui greičiausiai ją paprasčiausiai išjungs.

Visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus. Po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Sekantis žingsnis yra traukos vėdinimo kanaluose (pagalbinėse patalpose) užtikrinimas, natūraliu arba mechaniniu būdu. VĖDINIMAS TURI VYKTI NUOLATOS, NET IR TADA, KAI VIDUJE NĖRA ŽMONIŲ !

“Aereco” orlaidės užtikrina nepertraukiamą oro tiekimą į visas namo patalpas pagal realų poreikį. Tuo nereikėtų abejoti, nes “Aereco” technologija šiandiena yra 25 metų kruopštaus darbo ir bandymų rezultatas.


Ar vasarą, kai lauko ir vidaus temperatūra yra gana panašios, pakankamai vėdinamos patalpos?

Natūraliame vėdinime oro srautų varomoji jėga yra temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Dar reikšmės turi kamino aukštis. Be abejo, jei nėra vėjo ir temperatūra vasaros metu yra vienoda ir lauke ir viduje oro judėjimo tikėtis neverta. Stebuklų vėdinime nebūna. Reikėtų pabrėžti, kad tokiu metu neveiks nė viena natūralios ventiliacijos sistema, ne tik “Aereco”. Tačiau tokios oro sąlygos būna gana ne dažnai. Pats geriausias būdas atsiribojant nuo gamtinių faktorių yra centrinio oro šalinimo ventiliatoriaus įrengimas namo palėpėje ar rūsyje, apjungiant visas pagalbinių patalpų vėdinimo šachtas. Tokiu atveju ventiliatorius veikia pastoviai. Oro srautai reguliuojami tik orlaidžių ir grotelių skerspjūvio kitimo pagalba. Norėčiau pabrėžti, kad tai ne tas pats, kaip įrengti tradicinę mechaninio vėdinimo sistemą ar rekuperacinio vėdinimo sistemą. Toks įrengimo būdas yra kelis kartus pigesnis. Galima įrengti jau apgyvendintame name ar bute, nepakenkiant apdailai. Naudojant “Aereco” orlaides ir oro šalinimo groteles šiluminės energijos taupymas galimas iki 65 % , palyginus su nekontroliuojamo vėdinimo sistemomis.


Ar orlaidės, įrengiamos languose, stipriai nesumažina lango šiluminės varžos ir dėl to nepatiriama papildomų, didesnių šildymo sąnaudų?

Orlaides galima įrengti ne tik languose bet ir sienose. Tačiau jei kalbėsime apie languose įrengtas orlaides, tai jos nepakenkia langui daugiau, nei įrengiant varstomą lango dalį. Kitaip sakant, langų šiluminės ir triukšmo slopinimo savybės yra specifikuojamos, kai langas yra teisingai įstatytas angoje ir uždarytas. Jei vis dėlto praveriame langą, norėdami įleisti oro, tai iš karto pažeidžiame tas gamyklines charakteristikas. “Aereco” orlaidės turi savybę slopinti triukšmą sklindantį pro pravirą plyšį (to neturi joks langas). Taigi, įrengus orlaidę, lango savybės tik pagerėja. Lango rėmo/varčios frezavimo metodika yra tokia, kad kuo mažiau atverti sandarias kameras, bei pažeisti lango standumą. Tikrai nepatirsite didesnių šildymo sąnaudų dėl to, kad orlaidės įrengtos languose ar sienose (langai netaps šaltesni). Tačiau reikia atsiminti, kad vėdinimas visais atvejais (ne tik “Aereco”) yra šiluminės energijos praradimas. Klausimas vienas – kiek tos energijos prarandame esant vienai ar kitai vėdinimo sistemai? Kitas, logiškai išplaukiantis, klausimas – jei su viena sistema sutaupome daugiau šilumos, tai kiek gi reikia investuoti, kad ją įrengti? Kiek kainuos eksploatacija? Kada vėdinimo sistema atsipirks? Nesistengsiu lygintis su kitomis vėdinimo sistemomis, tik pasakysiu, kad “Aereco” vėdinimui įrengti pinigus mokate vieną kartą gyvenime ir vėliau užmirštate apie vėdinimo problemas. Remiantis skaičiavimais galime drąsiai teigti, kad esant šiandieninėms energijos kainoms Lietuvoje vėdinimo sistema atsipirks ilgiausiai per 2 metus.


Ar jau daug tokių vėdinimo sistemų įrengėte Lietuvoje? Kokie atsiliepimai?

Pabaltijyje dirbame nuo 1998 metų pabaigos. Lietuvoje įrengta daugiausiai objektų, tačiau ne ką mažiau atsilieka Latvija ir Estija. Svarbiausius mūsų įrengtus objektus galite pamatyti šiame tinklapyje skiltyje „Projektai“. Bendradarbiaujame su įvairiomis Lietuvos statybinėmis kompanijomis: „YIT Kausta“, „Veikmė“, „Vilmesta“, „Constructus“, „Vėtrūna“, „Vedasta“, „Ukmergės statyba“, „Rotonda“, „Kelmeda“, „Junesta“, „Q Vara“, „Rūmas“, „Eikos statyba“ ir daugeliu kitų. Vėdinimo sistemas įrengiame šių kompanijų statomuose objektuose ir atsiliepdami į privačių namų ar būtų savininkų pageidavimus. 2009 metais priskaičiuojame daugiau nei 2000 individualių namų, kur įrengta Aereco vėdinimo sistema. Atsiliepimai teigiami. Užsakovai tik stebisi, kad visiškai nepastebi, kaip vėdinimas veikia. Tai mus džiugina. Buvo keletas neigiamų atsiliepimų iš privačių namų savininkų, tačiau tai buvo grynai montavimo klaidos. Todėl, norėdami išvengti neatsakingo požiūrio į “Aereco” vėdinimo įrengimą, sukūrėme savo montuotojų padalinį, galintį įrengti vėdinimo sistemą bet kuriame Lietuvos kampelyje. Taip pat esame sudarę sutartis su patyrusių regioninių montuotojų firmomis visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.


Kokį laikotarpį yra veiksmingos medžiagos, reaguojančios į drėgmės kiekį ore?

Drėgmei jautriems gaminiams suteikiama 15 metų garantija. Garantinis terminas pastoviai prailginamas, nes atlikus “senų” gaminių tyrimus kiekvienais metais nustatomas juostelės parametrų pakitimas. Patikrinus 100 gaminių pagamintų prieš 17 metų nustatyta, kad tik 8 gaminių jutikliuose juostelių gamyklinio reguliavimo parametrai yra nukrypę nuo normos. Nukrypimas ne daugiau 10 % . Tai reiškia, kad tokie gaminiai dar sėkmingai gali atlikti patikimų vėdinimo normavimo įrenginių vaidmenį. Juostelės jutikliams yra gaminamos iš specialaus poliamidinio (sintetinio) audinio rūšies. Kaip žinia, sintetika pasižymi ilgaamžiškumu. Tikslios poliamido veiksmingumo ribos šiandiena negalime nusakyti, bet manome, kad terminas turėtų būti ilgesnis nei 20 metų.


Ar įrengus orlaidę vitrininiame lange išvengiamas tokio lango rasojimas žiemą (t.y. ar reikia įrengti konvektorinį radiatorių prie tokio lango, ar užtenka orlaidės, “įjungtos” į bendrą jūsų siūlomą sistemą)?

Dauguma mūsų klientų, statydamiesi namą sutaupo įsirenginėdami nevarstomus, vitrininius langus. Įrengiant orlaidę tokiame lange sutaupoma apie 200-250 Lt. Reikia pabrėžti, kad orlaidės įrengimas vitrininiame lange yra dvigubai brangesnis nei varstomame. Be to ten reikia naudoti daugiau komplektuojančių detalių. Tačiau tai vis viena yra pigiau nei varstomos lango dalies įrengimas.

Kad langas nerasos žiemos metu labai priklauso nuo patalpos vidaus temperatūros apskritai ir nuo lango stiklo temperatūros. Jei santykinis drėgnumas patalpos ore yra RH = 70 % ir t = +20°C, tai lango stiklui turinčiam 14°C temperatūra jau iškyla pavojus sušlapti iš vidaus. Oras patenkantis pro orlaidę įrengtą sandariame lange ir tekėdamas į patalpos vidų praeina, taip vadinamą terminį barjerą, kuomet pašilęs jis labai greitai sausėja. Sausesnis oras patekęs į patalpą “praskiedžia” drėgną orą patalpoje, ko pasekoje rasos taško temperatūra tampa žemesnė, t.y. lango stiklas gali būti šaltesnis, bet rasa neiškris. Visais atvejais rekomenduojama, kad po langu būtų nors nedidelis šildymo radiatorius. Šiltas oras, kylantis nuo radiatoriaus, apiplauna lango stiklą, nunešdamas informaciją apie drėgmę orlaidės jutikliui. Tokiu būdu orlaidė atsidarys plačiau ir įleis daugiau gryno oro, neleisiančio atsirasti perteklinei drėgmei patalpos ore ir ant šaltesnių paviršių. Šiltas konvekcinis oras pagerina gryno oro pasiskirstymą patalpoje, todėl patalpos vėdinamos geriau.


 Jeigu neradote jus dominančio klausimo, išsiųskite užklausą.